Psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos
Kai darosi per sunku su tuo išbūti vienam.
Galite į mane kreiptis, kai:
- Vargina įtampa ar nerimas
- Sunku išreikšti savo jausmus ir poreikius
- Esate pernelyg sau griežtas(-a) ir savikritiškas(-a)
- Santykiuose kartojasi tie patys sunkumai
- Sunku save priimti
Apie mane
Esu Jolanta Koncevičienė, psichologė ir psichodinaminės krypties psichoterapeutė.
Darbe man svarbu sukurti saugią erdvę, kurioje galima susitikti su savimi giliau nei būnant vienam. Terapiniame santykyje siekiu suprasti, kas vyksta žmogaus viduje ir santykiuose su kitais, be vertinimo ar teisimo.
Psichikos sveikatos srityje dirbu 9 metus.
Išsilavinimas
2017-2024 m.
Individualios psichodinaminės psichoterapijos studijos, Vilniaus universitetas
2015 m. – dabar
Įvairūs seminarai ir mokymai
2015-2017 m.
Klinikinės psichologijos magistras, Vilniaus universitetas
2011-2015 m.
Psichologijos bakalauras, Vilniaus universitetas
Darbo patirtis
2025 m. – dabar
Psichologė-psichoterapeutė Vilniaus miesto psichologijos ir psichiatrijos klinika Gali būti
2017 m. – dabar
Privati praktika
2017-2025 m.
Medicinos psichologė VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
2015-2017 m.
Praktika ir savanorystė VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
Konsultacijos
Ką veiksime
Konsultacijose tyrinėsime jūsų patirtį – tai, kas vyksta jūsų jausmuose, mintyse ir santykiuose su kitais žmonėmis. Aiškinsimės pasikartojančius modelius ir jų ryšį su tuo, ką išgyvenate šiandien.
Tai mažina vidinę įtampą, padeda geriau save suprasti ir leidžia jaustis laisviau. Atsiranda daugiau pasirinkimo, kaip atreaguoti. Pamažu keičiasi tai, kas kartojasi.
Kaip vyksta
Konsultacijos vyksta saugioje ir konfidencialioje erdvėje, kurioje galima atvirai kalbėti apie tai, kas šiuo metu kelia sunkumų.
Trukmė: 50 min.
Dažnumas: 1 kartą per savaitę (derinama individualiai)
Kaina: 60 € už sesiją
Formatas: gyvai Vilniuje (prireikus – nuotoliu)
Atšaukimas: ne vėliau kaip 24 val. iki susitikimo
Konfidencialumas: užtikrinamas, išskyrus atvejus, kai kyla grėsmė gyvybei
Tarp sesijų
Audio įrašai
Autogeninė treniruotė
Trumpa autogeninė treniruotė
Kūno pojūčių stebėjimas ir nusiraminimas
Teorija paprastai
Prieraišumas — kas tai per dalykas?
Labai trumpai – tai emocinis ryšys su kitu žmogumi. Kalbant detaliau – tai vidinė sistema, kuri suaktyvėja tada, kai jaučiame nerimą, išgąstį, skausmą, pavojų ar vienišumą. Tuomet ieškome žmogaus, kuris galėtų padėti nurimti ir atgauti saugumo jausmą.
Pavyzdžiui, žaidžia vaikas. Jis laksto po žaidimų aikštelę, stato kažką iš smėlio, įlipa į medį, išlipa, bėgioja – smagiai leidžia laiką. Staiga kažkur bebėgdamas pargriūna ir stipriai užsigauna. Skauda nubrozdintą kelį, ašaros byra – vaikui stresas. Ką daryti? Bėga pas mamą. Mama pažiūri, papučia į žaizdelę, paguodžia, užklijuoja pleistrą ir nuramina. Vaikas nurimsta… Ir toliau bėga žaisti. Vėl laksto po žaidimų aikštelę, bėga, lipa ir t.t. – tyrinėja pasaulį.
Kas čia įvyko?
Iš pradžių vaikas jaučiasi saugiai, todėl jis laisvai žaidžia vaikų žaidimų aikštelėje – užsiiminėja pasaulio pažinimu. Tada užsigauna. Vaikas išsigąsta, jis pasijaučia nesaugiai – natūralu. Ir būtent šiame momente „įsijungia“ jo prieraišumo sistema. Ji pradeda ieškoti, kas padėtų nurimti ir randa – vaikas nubėga pas mamą. O tai, kad būtent pas ją, reiškia, kad mama yra jo prieraišumo figūra. Kitaip tariant, vaikas turi reikšmingą emocinį ryšį su mama ir, pasijutęs nesaugiai, iš jos siekia artumo, saugumo ir nuraminimo – atgauti saugumo jausmą. Vaikas tą ir gavo. Jis nurimsta, pasijaučia saugus ir prieraišumo sistema „išsijungia“. Vaikas vėl bėga žaisti. Dėmesys nuo to, kaip pasijausti saugiam vėl gali grįžti prie susidomėjimo pasauliu, tyrinėjimu ir mokymusi.
Nerimas → aktyvuojasi prieraišumo sistema → prieraišumo sistema ieško prieraišumo objekto (prieraišumo figūros) → prieraišumo objektas padeda nurimti → grįžta saugumo jausmas → prieraišumo sistema „išsijungia“ (iki kito karto)
Prieraišumo esmė – saugumo užsitikrinimas per ryšį su kitu. Kai vėl ir vėl patiriu, kad išsigandus, susižeidus, jaučiantis vienišam ar kitaip nesaugiam kitas žmogus yra prieinamas, reaguoja ir padeda man nurimti, pamažu formuojasi saugus prieraišumas. Iš to manyje susiformuoja vidinis žinojimas: galiu kreiptis, kitas gali būti prieinamas, ryšys gali reguliuoti mano būseną. Ne visiems prieraišumas susiformuoja saugus, bet apie tai kitą kartą.
Prieraišumas — kas tai per dalykas?
Labai trumpai – tai emocinis ryšys su kitu žmogumi. Kalbant detaliau – tai vidinė sistema, kuri suaktyvėja tada, kai jaučiame nerimą, išgąstį, skausmą, pavojų ar vienišumą. Tuomet ieškome žmogaus, kuris galėtų padėti nurimti ir atgauti saugumo jausmą.
Pavyzdžiui, žaidžia vaikas. Jis laksto po žaidimų aikštelę, stato kažką iš smėlio, įlipa į medį, išlipa, bėgioja – smagiai leidžia laiką. Staiga kažkur bebėgdamas pargriūna ir stipriai užsigauna. Skauda nubrozdintą kelį, ašaros byra – vaikui stresas. Ką daryti? Bėga pas mamą. Mama pažiūri, papučia į žaizdelę, paguodžia, užklijuoja pleistrą ir nuramina. Vaikas nurimsta… Ir toliau bėga žaisti. Vėl laksto po žaidimų aikštelę, bėga, lipa ir t.t. – tyrinėja pasaulį.
Kas čia įvyko?
Iš pradžių vaikas jaučiasi saugiai, todėl jis laisvai žaidžia vaikų žaidimų aikštelėje – užsiiminėja pasaulio pažinimu. Tada užsigauna. Vaikas išsigąsta, jis pasijaučia nesaugiai – natūralu. Ir būtent šiame momente „įsijungia“ jo prieraišumo sistema. Ji pradeda ieškoti, kas padėtų nurimti ir randa – vaikas nubėga pas mamą. O tai, kad būtent pas ją, reiškia, kad mama yra jo prieraišumo figūra. Kitaip tariant, vaikas turi reikšmingą emocinį ryšį su mama ir, pasijutęs nesaugiai, iš jos siekia artumo, saugumo ir nuraminimo – atgauti saugumo jausmą. Vaikas tą ir gavo. Jis nurimsta, pasijaučia saugus ir prieraišumo sistema „išsijungia“. Vaikas vėl bėga žaisti. Dėmesys nuo to, kaip pasijausti saugiam vėl gali grįžti prie susidomėjimo pasauliu, tyrinėjimu ir mokymusi.
Nerimas → aktyvuojasi prieraišumo sistema → prieraišumo sistema ieško prieraišumo objekto (prieraišumo figūros) → prieraišumo objektas padeda nurimti → grįžta saugumo jausmas → prieraišumo sistema „išsijungia“ (iki kito karto)
Prieraišumo esmė – saugumo užsitikrinimas per ryšį su kitu. Kai vėl ir vėl patiriu, kad išsigandus, susižeidus, jaučiantis vienišam ar kitaip nesaugiam kitas žmogus yra prieinamas, reaguoja ir padeda man nurimti, pamažu formuojasi saugus prieraišumas. Iš to manyje susiformuoja vidinis žinojimas: galiu kreiptis, kitas gali būti prieinamas, ryšys gali reguliuoti mano būseną. Ne visiems prieraišumas susiformuoja saugus, bet apie tai kitą kartą.
Kontaktai
Mob. nr.: 063951512
El. paštas: j.simkunaite@gmail.com
Adresas: J. Jasinskio g. 9, Vilnius
© 2026 Jolanta Koncevičienė